Robertas Subotkevičius: „Norėjau atstovauti savo miesto komandai“
Atkaklus bei aršus aikštelėje, tačiau gana kuklus bei ramaus būdo už aikštės ribų. Taip galima apibūdinti atletiškąjį 22-erių metų amžiaus krepšininką Robertą Subotkevičių, kuris dar visai neseniai papildė Vilniaus „Ryto“ dublerių gretas. Žaidėjas pakvietimo prisijungti prie Vilniaus „Perlo“ komandos sulaukė šalyje paskelbus karantiną ir ilgai nedvejojęs šį iššūkį priėmė.
„Šis pasiūlymas man labai patiko. Aš pats esu iš Vilniaus, todėl grįžti į sostinę man buvo geriausias sprendimas, – teigia R.Subotkevičius. – Pirmi įspūdžiai buvo labai geri, kadangi nebuvau sulaukęs jokio panašaus pasiūlymo iš klubo ankstesniais metais. Norėjau atstovauti savo miesto komandai, todėl džiaugiuosi čia būdamas.“
Dar praėjusiame sezone Regionų krepšinio lygoje žaidęs puolėjas šią vasarą praleido treniruodamasis su pagrindiniais „Ryto“ ekipos krepšininkais. Jaunasis žaidėjas šią patirtį įvertino kaip unikalią bei neslėpė susižavėjimo treniruočių procesu.
„Man, kaip jaunam krepšininkui, tai reiškė labai didelę galimybę tobulėti. Visas treniruočių procesas paliko tikrai gerą įspūdį. Nustebino tai, kaip greitai žaidėjai aikštelėje priima tinkamus sprendimus, kaip jie „skaito“ žaidimą. Įspūdį paliko ir žaidėjų fiziškumas. Šiose treniruotėse turi būti šimtu procentų susikaupęs“, – kalba 202 cm ūgio puolėjas.
Pirmuosius žingsnius krepšinio aikštelėje jaunuolis žengė būdamas 10-ies metų amžiaus, kai pirmą kartą apsilankė Vilniaus krepšinio mokyklos treniruotėje. Tačiau kelias profesionalaus krepšinio link iš pradžių atrodė labai tolimas.
„Vaikystėje savo fiziniais duomenimis iš kitų vaikų per daug neišsiskyriau ir aikštelėje labai gerų rezultatų nedemonstravau, tad didelių minčių apie tapimą profesionalu neturėjau, – prisipažino puolėjas. – Tuo metu labai mėgdavau žaisti ir stalo tenisą, kurio stalą turėjome namuose.“
Pasak jaunojo krepšininko, pirmosios mintys apie norą sieti gyvenimą su krepšiniu kilo vėlyvoje paauglystėje.
„Viskas pasikeitė kai buvau maždaug 16-17 metų amžiaus. Tuo metu mano ūgis šoktelėjo iki beveik dviejų metrų. Tada nusprendžiau, jog galiu bandyti kabintis ir siekti profesionalaus krepšininko karjeros“, – mintimis dalijosi R. Subotkevičius.
Pirmąja profesionalaus krepšinio stotele jaunajam žaidėjui tapo Marijampolės „Sūduvos-Mantingos“ ekipa. Po mokyklos baigimo jokių konkrečių pasiūlymų nesulaukęs jaunuolis nusprendė sudalyvauti šios komandos surengtoje vasaros krepšinio stovykloje. Jos metu sugebėjo įrodyti savo vertę ir pasirašyti pirmąjį kontraktą.
„Nusprendžiau sudalyvauti Marijampolės klubo rengiamoje stovykloje, kurios metu keletas krepšininkų yra atrenkami į pagrindinės šios miesto komandos gretas. Stovykloje man gerai sekėsi ir buvau vienas tų, kuriuos atrinko, tad persikėliau gyventi į šį miestą. Pats persikėlimas nebuvo labai sunkus, kadangi Marijampolėje turiu daug giminių, kurie mane palaikė“, – sako puolėjas.
Kelis sezonus Marijampolėje praleidęs atletas praėjusiame sezone persikėlė studijuoti bei rungtyniauti į Kauną.
„Kai pirmaisiais metais žaidžiau Marijampolėje, tuo metu niekur nesimokiau. Po mokyklos baigimo norėjosi šiek tiek pailsėti nuo mokslų, tad orientavausi į krepšinį, o praėjusiame sezone gavau pasiūlymą iš Kauno „Atleto“ komandos. Jie man pasiūlė geras sąlygas krepšinį derinti su mokslais, tad šį pasiūlymą priėmiau bei pradėjau studijuoti Lietuvos sporto universitete“, – pasakojo R.Subotkevičius.
Kauno ekipa, prieš sugrįžtant atgal į savo gimtąjį miestą, šiam krepšininkui buvo paskutinė. Nors šioje komandoje puolėjas praleido vos vienerius metus, tačiau per juos jau buvo spėjęs įsitvirtinti kaip vienas komandos lyderių.
22-erių metų puolėjas Regionų krepšinio lygoje 2019-2020 m. sezone vidutiniškai rinko po 13,1 taško, 5,2 atkovoto kamuolio bei 15,5 naudingumo balo.
„Perlo“ vyr. trenerio Edvino Justos nuomone, R. Subotkevičius pasižymi universalumu žaidžiant keliose pozicijose, tačiau pats žaidėjas išskiria vieną jų, kurioje žaisdamas jaučiasi geriausiai.
„Dažniausiai per savo karjerą žaidžiu lengvojo ir sunkiojo krašto pozicijose, tačiau žaisti „trečiu“ numeriu man patinka labiau. Šios pozicijos žaidėjai dažniau turi kamuolį savo rankose, taip pat dažniau žaidžia veidu į krepšį, o tai man patinka labiausiai“, – atvirauja jaunasis talentas.
Žvelgdamas į artėjančio sezono pradžią krepšininkas išskiria „Perlo“ vyr. trenerio svarbą komandoje.
„Treneris yra labai reiklus, iš žaidėjų reikalaujantis didelio atsidavimo bei darbo. Taip pat jis labai detalus bei didelį dėmesį skiria mūsų klaidoms, jų analizei. Edvinas Justa toks treneris, su kuriuo ir už aikštelės ribų gali ramiai pasišnekėti, jis visada patars, o atsiradus progai – nevengs ir pajuokauti“, – su šypsena veide teigia Robertas.
Vilnietis su nekantrumu laukia artėjančio sezono pradžios bei teigia, jog į sostinę sugrįžo ne veltui.
„Sieksiu pateisinti klubo lūkesčius bei turėti svarią rolę komandoje. Noriu įrodyti, jog mane klubas pasiėmė ne veltui, noriu įrodyti savo vertę. Taip pat norėčiau, kad ir komanda gerai pasirodytų.“ – užtikrintai kalba puolėjas.